Dictionary of the Lithuanian Language.
atsipriešinti — prieštarauti, ginčytis: Jau niekuomet [berniokas] nenusileis, vis atsipriešins tau Jž. Tai dar gali atsipriešyt [vaikas]! Lp. Jisai atsipriešino žiūrėdamas į ją šypsodamasis rš. Atsipryšina, atsibara, neklauso tėvų! Šts. priešinti; atsipriešinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
papriešinti — 1. intr. paprieštarauti, nesutikti, nepaklusti: Aš jam kai kada papriešinu, tai jis pyksta baisiausiai Lkč. Oo, jei jam kiek papriešysi, jau neškis (bėk)! Lp. Kas man papriešys [, kad] neprauda! Ūd. | Nurodymai esti beveik nepapriešinami… … Dictionary of the Lithuanian Language
priešinti — ( yti), ina, ino, pryšinti (ž.) 1. intr. Prn, Grš nesutikti su kuo, prieštarauti: Jam reikia nieko nepriešyt Lp. Aš dar priešinau – neklausė, ir tiek Dkš. Bet aš sakau jumus, idant nepriešintumbit piktamui BtMt5,39. | refl.; Q660, H, R401, M:… … Dictionary of the Lithuanian Language
supriešinti — 1. intr. užginčyti, paprieštarauti: Jam niekas nesupriešys, o jei supriešys!.. Lp. Drūčkos užgieda supriešindamos: Neprauda, sesule! Kb. | refl. J: Susipriešinau ir išėjau Vl. Nusidavė su artimu suspriešyt prš. 2. tr. sugrąžinti į buvusią vietą,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įpriešinti — tr.; rš pastatyti priešpriešiais. priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; supriešinti; užpriešinti … Dictionary of the Lithuanian Language
